Sovietmečiu įgytas sugebėjimas skaityti tarp eilučių nėra visai blogas daiktas.

( toliau... )

Buvo tokia Aleksejaus Peškovo, kurio literatūriniu pseudonimu Vilniuje kitados buvo pavadinta Pilies gatvė, pjesė.

( toliau... )

Va žiūri žmogus į vargstančius vežėjus ir galvoji apie kitus vežėjus.

( toliau... )

Čia neseniai BVP dribtelėjo. Smarkiai. Aha, šalies.

( toliau... )

Kartkartėm kalbant su šiuolaikiniais žyniais vis tenka išgirsti tokį argumentą: O ką? Mes rodome tai, ko žmonės nori.

( toliau... )

Kuo labiau perlamutrinėse miglose paskęsta mano paties jaunystė, tuo smagiau darosi klausytis vyresnių žmonių pakalbėjimų.

( toliau... )

Net ir nežinau iš tikrųjų, kodėl nerašau taip dažnai, kaip anksčiau.

( toliau... )

O buvo taip. Grįžtu aš, vadinasi, iš savo pievų...

( toliau... )

Pratęsiant, nes iš vieno ar kito komentaro atrodo, kad galėjau būti ne taip suprastas.

( toliau... )

Kartais man atrodo, kad juos reikia priversti žaisti.

( toliau... )